Įvadas į švino rūgšties baterijas

Prancūzas Prantas išrado švino rūgšties akumuliatorių 1859 m. Švino rūgšties akumuliatorius padarė didelę pažangą teorinių tyrimų, produktų tipų ir veislių, gaminio elektrinių savybių ir kitų aspektų srityse. Transporto, ryšių, energijos, karinės, navigacijos, aviacijos ir kitose ekonomikos srityse švino rūgšties akumuliatorius atliko nepakeičiamą ir svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į švino rūgšties akumuliatorių sandaros ir naudojimo skirtumus, juos galima grubiai suskirstyti į keturias kategorijas: 1. Švino rūgšties akumuliatoriai, skirti paleisti; 2. Švino rūgšties akumuliatoriai, skirti elektros naudojimui; 3. Fiksuoto vožtuvo reguliuojamas sandarus švino-rūgšties akumuliatorius; 4. Kitos kategorijos apima mažu vožtuvu reguliuojamus sandarius švino rūgšties akumuliatorius, kasybos lempų švino rūgšties baterijas ir kt.
Vieno elemento švino rūgšties akumuliatoriaus vardinė įtampa yra 2.0V, kuri gali išsikrauti iki 1,5 V ir įkrauti iki 2,4 V. Taikant programas, šešios vieno elemento švino rūgšties baterijos dažnai jungiamos nuosekliai, kad būtų sudarytas švino rūgšties akumuliatorius, kurio vardinė įtampa yra 12 V. Taip pat yra 24V, 36V, 48V ir kt.